Alšėnų herbas ir vėliava
Alšėniškiai džiaugiasi Alšėnų seniūnijos herbu ir vėliava, kurie buvo pašventinti šventės „Gyvastis. Istorija. Bendrystė“ metu 2018 m. birželio 9 d. Seniūnijos herbo etaloną, kuriame vaizduojamas vežimas su trimis javų pėdais, sukūrė krašto dailininkė Valerija Kiškienė, reprezentacinę vėliavą pasiuvo ir išsiuvinėjo dailininkė Regina Kadždailienė.
Visi kasdien matome Mastaičių herbą – Alšėnų seniūnijos simbolį ant seniūnijos gatvių lentelių užrašų, jis sutinkamas įvairiuose seniūnijos raštuose, herbas matomas taip pat ir socialiniuose tinkluose. O ar žinote herbo sukūrimo istoriją? Ją mums pasakoja Mastaičių herbo kūrėja Valerija Kiškienė.
Pradžioje dera priminti, kad Lietuvos miestų ir miestelių heraldikos kūrimą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas. Mastaičių heraldika sukurta vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.
Mastaičiuose yra įsikūręs Alšėnų seniūnijos administracinis centras, todėl Mastaičių herbas yra ir Alšėnų seniūnijos simbolis.
2013 m. tuometinis Alšėnų seniūnijos seniūnas Arūnas Stašaitis ir seniūno pavaduotoja Jolanta Stasiukonienė inicijavo Mastaičių herbo kūrimą. Heraldikos komplekto etalonus sukurti buvo patikėta Mastaičiuose gimusiai ir užaugusiai dailininkei Valerijai Kaušiūtei – Kiškienei. Tai yra fiksuota dviejuose Alšėnų seniūnijos seniūnaičių susirinkimuose:
1) Pirmame 2013-04-04 vykusiame seniūnaičių susirinkime – herbo simbolio idėjos aptarimas, dalyvaujant dailininkei V. Kiškienei.
2) Antrame 2014-03-18 vykusiame seniūnaičių susirinkime – herbo simbolio išrinkimas. Buvo nutarta Lietuvos Heraldikos komisijai pristatyti V. Kiškienės sukurtus herbo simbolio eskizus, vaizduojančius vežimą su javų pėdais.
Lietuvos heraldikos komisija pristatytą Mastaičių herbo idėją patvirtino ir tolesnis heraldikos etalonų komplekto kūrimas vyko pagal nustatytą tvarką konsultuojant Lietuvos Heraldikos komisijai. Galutinis variantas buvo įvykdytas, pateiktas, Heraldikos komisijos aprobuotas 2015 m. birželio 18 d., o Lietuvos Respublikos Prezidento DEKRETU Nr. 1K- 392 patvirtintas 2015 m. liepos 16 d.
Mastaičių herbo simbolio paieškų santrauka
Pagal heraldikos kūrimo ir naudojimo nuostatus Mastaičių herbas – tai ir Alšėnų seniūnijos simbolis. Todėl herbui simbolio ieškant visoje seniūnijoje, teko konstatuoti: nei Mastaičiuose, nei visoje Alšėnų seniūnijoje nėra išlikusių plačiai žinomų, išskirtinių architektūros, istorijos ar gamtos objektų, tačiau seniūnija garsėja darbščiais ir paslaugiais ūkininkais.
Dabartinis Mastaičių kaimas yra įsikūręs nuo XIX a. čia gyvenusių smulkių ūkininkų žemėse.
Aptarus bendruomenėje ir individualiuose pokalbiuose gvildentus simbolius, buvo nutarta Mastaičių herbe atspindėti vietovės gyventojų visais laikais buvusią pagrindinę veiklą – žemdirbystę. Tokį nutarimą Valerijai buvo malonu vykdyti, nes, jos teigimu, ji pati savo jaunystėje patyrė gražų, taikų Mastaičių žmonių bendrystės gyvenimą: derliaus nuėmimo talkose, kaimyniškai padedant vieni kitiems, šalia sunkaus darbo jautėsi meilė savo žemei ir dėkingumas jai. Vėliau iš savo vyresnio brolio Vytauto-Jono (g. 1939 m.) ji sužinojo, kad Mastaičiuose, šalia kaime reikalingų įvairių amato meistrų, gyveno ir žemės ūkio padargus gaminantys amatininkai, tai: RAČIUS – vežimo ratų gamintojas; KALVIS – arklių kaustytojas, žemės įdirbimo padargų gamintojas ir taisytojas; RIMORIUS – pakinktų arkliams gamintojas. Buvo Mastaičiuose ir „auksinių rankų“ žmogus, kuris kuliamąją mašiną, t.y., grūdams kulti mašiną sukonstravo, o po to ją dar ir tobulino.
Mastaičių kaimo istorija XIX – XX a. – tai žmonių išgyvenimas savo pačių pastangomis, kai smulkūs ūkininkai savo darbu iš savo ūkio derliaus išlaikydavo savo gausias šeimas.
Mastaičių herbo simbolika
Vežimas atspindi žemės ūkio darbus, javų pėdai simbolikoje reiškia turtą, derlių ir žemės jėgą.
Be to, herbe vežimas simbolizuoja ir gerą susisiekimą – per Mastaičius nutiesta magistralė „Via Baltica“.
Žalias herbo skydo laukas rodo gražią apylinkių gamtą – kaimą iš dviejų pusių supa miškas.
Žalia spalva – sveikata, atsinaujinimas, augimas, gyvastis, viltis, grožis, ramybė.
Auksinė (geltona) spalva – šviesa, darnumas, branda, intelektas, gerovė.
Javų pėdas – gausa, vaisinga Saulės ir dirvos sąjunga.
Vežimas su javų pėdais – Gyvenimo kelionė bendrystėje, Taika, gerovė, žemės ūkio darbai, kaimynų talkos, pabaigtuvių dainos, kaimyniška bendrystė, dėkingumas Kūrėjui ir Žemei.
Surišimai (javų surišimas, drobynų prie rungo pririšimas) – jungtis, vieningumas, ryšys su visuma; ryšys su bendruomene, su visa Žmonija, ryšys su visa Kūrinija ir jos Kūrėju.
Skaičius 3 (3 javų pėdai po 3 javų varpas kiekviename) – išsipildymas; harmonija; Trejybė – aukščiausias Dievybės simbolis; trys dorybės – Tikėjimas, Meilė, Viltis; Laiko tėkmė: praeitis, dabartis, ateitis.
Skaičius 9 (9 javų varpos) – amžinybė, tobulumas, pilnatvė.
Apie herbo kūrėją
Valerija Kiškienė gimė Mastaičiuose, gyvena ir kuria taip pat Mastaičiuose. Už savo – kaip menininkės – kelią yra dėkinga Kauno rajono Garliavos vidurinės mokyklos įžvalgiems ir dėmesingiems mokytojams, aštuntoje klasėje (1970-1971 m.) parodžiusiems kryptį gebėjimams skleistis – į Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo meninio audimo specialybę. O šio technikumo praktikos darbų dėstytojai yra dėkinga už patarimą nedelsti ir pradėti dalyvauti liaudies meno draugijos parodose – taip nuo 1972 m. yra Lietuvos liaudies meno draugijos (dabar – tautodailininkų sąjungos) narė ir parodų dalyvė. Nuo 2009 m. yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tautodailininkų sąjungos narė. Valerija yra išleidusi keletą knygų rankdarbių mėgėjoms ir paruošusi tris autorines tekstilinių kūrinių ekspozicijas, kurios pagal poreikius eksponuojamos Lietuvos muziejuose (Birštono Sakraliniame muziejuje, Alytaus Kraštotyros muziejuje, ir kt.), Kultūros centruose ( Klaipėdos EKC, Kintų Vydūno KC, ir kt.)
Sukūrusi Garliavos (1994 m.) ir Mastaičių (2015 m.) heraldikos etalonus, Valerija sako: tai buvo ne tik herbo kūrimas, bet kartu ir mokymasis griežtų heraldikos kūrimo taisyklių. Tai buvo labai įdomi ir naudinga patirtis, kai ypatingai minimaliomis išraiškos priemonėmis reikėjo pasiekti maksimalų rezultatą.
